Automobilis stovi jūsų kieme, rakteliai pas jus, tačiau registracijos liudijime nurodytas kitas žmogus – sutuoktinis, tėvai, draugas ar įmonė. Tokiu atveju klausimas, ar galima parduoti automobilį svetimu vardu, yra ne formalumas. Nuo teisingo sprendimo priklauso, ar sandoris bus sklandus, ar po jo neliks baudų, ginčų ir nemalonių skambučių iš pirkėjo.
Trumpas atsakymas: vien todėl, kad automobilį naudojate ar laikote, jo parduoti savo nuožiūra negalite. Transporto priemonę parduoti gali savininkas arba asmuo, turintis aiškų savininko įgaliojimą veikti jo vardu. Kuo aiškiau tai sutvarkysite prieš pardavimą, tuo saugesnis bus procesas abiem pusėms.
Dažniausia situacija – automobilio savininkas negali atvykti į sandorį, gyvena kitame mieste ar užsienyje, serga arba tiesiog nori, kad pardavimą atliktų kitas šeimos narys. Tai savaime nėra kliūtis. Svarbu, kad asmuo, kuris derasi su pirkėju ir tvarko dokumentus, turėtų teisę atstovauti savininkui.
Praktiškai saugiausi keliai yra du. Pirmas – savininkas pats dalyvauja pardavimo procese ir patvirtina visus reikalingus veiksmus. Antras – savininkas suteikia įgaliojimą kitam asmeniui parduoti konkrečią transporto priemonę jo vardu. Įgaliojime turėtų būti aiškiai nurodyta, kas įgaliojamas, koks automobilis parduodamas ir kokius veiksmus tas žmogus gali atlikti.
Vien žodinio sutikimo nepakanka, ypač kai kalbama apie dokumentų patvirtinimą, nuosavybės pasikeitimo deklaravimą ir pinigų priėmimą. Pirkėjui frazė „savininkas žino“ nesuteikia jokios realios apsaugos. Jei vėliau savininkas teigs, kad automobilio nepardavė ar nesutiko su kaina, problema gali paliesti ir pardavusį asmenį, ir pirkėją.
Jei nesate savininkas ir neturite teisės jam atstovauti, automobilio neparduokite. Nepasirašykite savininko vardu ir neprašykite pirkėjo „sutvarkyti vėliau“. Tai ne pagreitina pardavimą, o perkelia riziką į laiką, kai automobilis jau bus išvažiavęs, o pinigai – išleisti.
Ypač rizikinga, kai registracijos liudijime nurodytas buvęs sutuoktinis, miręs giminaitis, užsienyje esantis pažįstamas arba įmonė, kurioje anksčiau dirbote. Automobilio faktinis naudojimas nereiškia teisės juo disponuoti. Net jei už remontą, draudimą ar techninę apžiūrą mokėjote jūs, pirkėjui svarbu, kas turi teisę sudaryti sandorį.
Būna ir painesnių atvejų, kai automobilis pirktas šeimoje, tačiau registruotas vieno žmogaus vardu. Tarp artimųjų dažnai atrodo, kad pakanka tarpusavio susitarimo. Vis dėlto parduodant geriau nepasikliauti prielaidomis. Aptarkite, kas bus pardavėjas, kas priims atsiskaitymą ir kas patvirtins nuosavybės pasikeitimo veiksmus.
Įgaliojimas nėra vien popierius „visiems reikalams“. Jis turi leisti atlikti būtent tuos veiksmus, kurių reikia pardavimui. Prieš susitardami su pirkėju patikrinkite, ar jame nurodyti automobilio duomenys atitinka realiai parduodamą transporto priemonę ir ar įgaliojimo galiojimas nėra pasibaigęs.
Svarbu įvertinti ir atsiskaitymą. Jeigu savininkas įgaliojo parduoti automobilį, iš anksto susitarkite, į kieno sąskaitą bus pervedami pinigai arba kas juos priims sandorio metu. Aiškus susitarimas padeda išvengti situacijos, kai pirkėjas jau atsiskaitė, o savininkas teigia pinigų negavęs.
Parduodant automobilį svarbiausia ne greitai pasirašyti, o suderinti faktus: kas yra savininkas, kas veikia jo vardu, kam parduodama transporto priemonė ir kada įvyksta atsiskaitymas. Nuosavybės pasikeitimo duomenys turi būti deklaruojami nustatyta tvarka, todėl neatidėkite šio žingsnio kelioms dienoms ar savaitei.
Prieš sandorį verta turėti keturis dalykus: automobilio registracijos liudijimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį įgaliojimą, jei atstovaujate savininkui, ir informaciją, reikalingą transporto priemonės perleidimui deklaruoti. Jei automobiliui taikomi apribojimai, jis įkeistas, areštuotas arba dokumentuose matote neatitikimų, pirmiausia išsiaiškinkite jų priežastį.
Pirkėjui skaidrumas taip pat naudingas. Parodykite, kieno vardu veikiate, neskubinkite pasirašyti neaiškių dokumentų ir nepalikite tuščių laukelių, kuriuos kažkas užpildys vėliau. Tvarkingi dokumentai saugo ne tik pirkėją – jie apsaugo ir savininką nuo pranešimų apie eismo įvykius, baudas ar kitus veiksmus, susijusius su jau parduotu automobiliu.
Jei automobilis registruotas sutuoktinio vardu, paprasčiausia, kad jis dalyvautų pardavime arba suteiktų jums teisę jį atstovauti. Jeigu savininkas yra tėvai ar kitas giminaitis, taisyklė tokia pati – giminystė savaime nesuteikia teisės parduoti.
Kai savininkas yra užsienyje, nereikia ieškoti pirkėjo, kuris sutiks rizikuoti neaiškiu sandoriu. Pirmiausia pasirūpinkite tinkamu atstovavimu. Tai gali užtrukti trumpiau nei vėlesnis ginčas dėl automobilio ar gautų pinigų.
Jei automobilis priklauso įmonei, darbuotojas negali jo parduoti vien todėl, kad juo naudojosi. Įmonės vardu turi veikti vadovas arba tinkamai įgaliotas asmuo. Pirkėjui verta patikrinti, ar pasirašantis žmogus iš tiesų turi tokią teisę.
Dar viena situacija – automobilis likęs po savininko mirties. Tokiu atveju jo negalima tiesiog parduoti, nes rakteliai ir dokumentai yra pas giminaitį. Pirmiausia turi būti sutvarkyti paveldėjimo klausimai, o teisę disponuoti automobiliu turi įgyti teisėtas paveldėtojas.
Kartais pardavėjai bijo, kad pirkėjas atsisakys automobilio, jei išgirs apie įgaliojimą ar savininko nebuvimą. Iš tiesų dauguma pirkėjų vertina aiškumą. Problema kyla ne dėl to, kad parduoda įgaliotas asmuo, o dėl to, kad jis negali pagrįsti savo teisės tai daryti.
Skaidrus paaiškinimas iš karto sumažina įtampą: automobilis priklauso tėčiui, jis suteikė įgaliojimą, dokumentą turiu, atsiskaitymo ir perleidimo tvarką atliksime vietoje. Tai skamba patikimai ir taupo laiką. Priešingai, skubėjimas, neaiškūs pasakojimai ar prašymas pasirašyti už kitą žmogų yra signalai sustabdyti sandorį.
Tai ypač aktualu parduodant seną, sugedusį ar nevažiuojantį automobilį. Noras kuo greičiau atlaisvinti kiemą suprantamas, tačiau būklė nepanaikina nuosavybės taisyklių. Net utilizavimui skirtam automobiliui reikia tvarkingų perdavimo dokumentų.
Greitas pardavimas nereiškia, kad reikia praleisti svarbius žingsnius. Jei turite savininko sutikimą ir tinkamą teisę veikti jo vardu, automobilį galima parduoti paprastai, net jei jis nevažiuoja, yra daužtas ar be techninės apžiūros. Svarbiausia apie atstovavimą pasakyti iš karto, o ne tada, kai pirkėjas jau atvykęs apžiūrėti automobilio.
AutoDylas gali įvertinti įvairios būklės automobilius ir atvykti į bet kurią Lietuvos vietą, tačiau prieš sandorį visada verta turėti paruoštus nuosavybę bei atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Tuomet kainos pasiūlymas, automobilio apžiūra, dokumentų sutvarkymas ir atsiskaitymas vyksta aiškiai, be nereikalingų kelionių bei abejonių.
Jei kyla bent menkiausia abejonė, ar galite parduoti konkretų automobilį, pirmiau susisiekite su jo registruotu savininku ir susitvarkykite teisę atstovauti. Vienas aiškus dokumentas prieš pardavimą paprastai sutaupo gerokai daugiau laiko nei bandymas aiškintis situaciją po sandorio.
