Prieš žiemą ar pastebėjus nukritusį skysčio lygį daugelis vairuotojų į išsiplėtimo bakelį tiesiog įpila po ranka turimo antifrizo. Tačiau klausimas, ar galima maišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčius, neturi paprasto atsakymo „taip“ arba „ne“. Spalva dažnai klaidina, o netinkamas mišinys gali kainuoti daugiau nei naujas aušinimo skystis.
Trumpa taisyklė paprasta: skirtingų spalvų skysčius maišyti verta tik tada, kai patikrinote, kad jų specifikacijos suderinamos ir abu produktai leidžiami jūsų automobilio gamintojo. Jei to nežinote, saugiausias sprendimas yra nemaišyti.
Žalia, mėlyna, raudona, rožinė, violetinė ar geltona spalva nėra vieningas kokybės ar suderinamumo standartas. Ją pasirenka pats gamintojas. Vienos įmonės raudonas skystis gali būti vienos cheminės sudėties, kitos – visai kitokios. Todėl du vienodos spalvos skysčiai nebūtinai tinka maišyti, lygiai kaip du skirtingų spalvų skysčiai kartais gali būti suderinami.
Svarbiausia yra ant pakuotės nurodyta specifikacija, technologija ir automobilio gamintojo reikalavimas. Aušinimo skystyje yra ne tik vandens ir glikolio. Jame naudojami priedai, saugantys variklio kanalus, radiatorių, vandens siurblį, termostatą ir kitas sistemos dalis nuo korozijos, nuosėdų bei užšalimo.
Skirtingi priedų paketai gali veikti nevienodai. Juos sumaišius, apsauga kartais susilpnėja, gali susidaryti drumzlės ar nuosėdos. Jos mažina aušinimo sistemos pralaidumą ir ilgainiui gali prisidėti prie perkaitimo problemų.
Jei esate kelyje, skysčio lygis žemiau minimumo, o tinkamo produkto rasti nepavyksta, prioritetas yra nevažiuoti su tuščia aušinimo sistema. Variklio perkaitimas gali sukelti rimtų ir brangių gedimų – nuo sugadintos galvutės tarpinės iki deformuotos cilindrų galvutės.
Tokiu atveju nedidelį kiekį kito aušinimo skysčio galima papildyti tik kaip laikiną sprendimą, jei ant pakuotės aiškiai nurodyta, kad jis suderinamas su jūsų automobiliui reikalaujama specifikacija. Vien spalvos palyginti neužtenka.
Jeigu specifikacijos nežinote, o lygį būtina pakelti, avariniu atveju saugiau įpilti distiliuoto vandens nei atsitiktinio antifrizo. Tai nėra sprendimas visam sezonui: vanduo sumažina apsaugą nuo užšalimo ir gali pakeisti priedų koncentraciją. Kai tik galėsite, sistemą reikia patikrinti ir pripildyti tinkamu mišiniu.
Niekada neatsukite išsiplėtimo bakelio dangtelio, kai variklis karštas. Aušinimo sistemoje gali būti slėgis, o karštas skystis gali stipriai nudeginti. Palaukite, kol variklis visiškai atvės.
Ieškokite ne užrašo „raudonas“ ar „žalias“, o konkrečių duomenų. Gamintojai gali nurodyti technologiją, pavyzdžiui, silikatinę, organinių rūgščių arba hibridinę, taip pat konkrečius automobilių gamintojų patvirtinimus. Geriausias orientyras – automobilio naudojimo instrukcija, techninės priežiūros įrašai arba jau sistemoje esančio skysčio pakuotė, jei ją turite.
Svarbu atskirti universalius produktus nuo tokių, kurie tik deklaruoja platų pritaikymą. Universali formulė gali būti tinkama daugeliui automobilių, bet ji neturėtų pakeisti gamintojo nurodytos specifikacijos, kai šis reikalavimas žinomas. Ypač atsargiai elkitės su naujesniais automobiliais, kurių aušinimo sistemose naudojamos skirtingos medžiagos ir tikslesni priedų reikalavimai.
Pasekmės nebūtinai atsiranda tą pačią dieną. Kartais automobilis važiuoja įprastai, tačiau po kelių mėnesių aušinimo sistema pradeda veikti prasčiau. Skystis gali pakeisti spalvą, tapti drumstas, tirštas arba jame gali atsirasti plaukiojančių dalelių. Tai signalas, kad sistemos palikti taip nereikėtų.
Pagrindinė rizika yra ne pati spalva, o priedų tarpusavio reakcija ir netinkama koncentracija. Susilpnėjus apsaugai gali prasidėti vidinė korozija. Pažeidžiami radiatorius, šildymo radiatorius salone, vandens siurblys ir metalinės variklio dalys. Nuosėdos taip pat gali užkimšti siaurus kanalus, todėl variklis kaista, o salono šildymas veikia silpniau.
Problema gali būti ir finansinė. Nedidelis papildymas atrodo kaip greitas būdas sutaupyti, bet vėliau gali prireikti sistemos plovimo, radiatoriaus keitimo ar aušinimo sistemos gedimo diagnostikos. Senesniame automobilyje tokie darbai kartais viršija jo praktinę vertę.
Perkant naudotą automobilį dažnai neaišku, kada ir kuo buvo keistas aušinimo skystis. Bakelyje matoma spalva padeda tik labai apytiksliai. Ji gali būti pakitusi dėl eksploatacijos, ankstesnių papildymų arba sistemoje likusio seno mišinio.
Tokioje situacijoje protingiausia ne spėlioti, o pakeisti skystį pagal automobilio gamintojo reikalavimą. Servise galima išleisti seną mišinį, prireikus praplauti sistemą ir pripildyti reikiamos koncentracijos skysčio. Tai leidžia pradėti nuo aiškaus atskaitos taško ir vėliau papildyti tuo pačiu produktu.
Jeigu bakelyje matote rudą skystį, tirštas nuosėdas, alyvos pėdsakus ar nuolat krentantį lygį, vien papildymo nepakaks. Rudas atspalvis gali rodyti koroziją, o alyvos pėdsakai – rimtesnį variklio arba šilumokaičio gedimą. Nuolat mažėjantis lygis gali reikšti nesandarumą. Tokiais atvejais reikia nustatyti priežastį, o ne tik įpilti daugiau antifrizo.
Pirmiausia automobilį pastatykite ant lygaus paviršiaus ir palaukite, kol variklis atvės. Tuomet patikrinkite lygį išsiplėtimo bakelyje. Skystis turi būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų. Neperpildykite – įkaitęs skystis plečiasi.
Pilti reikėtų lėtai, naudojant tik tinkamą ir pagal instrukciją paruoštą mišinį. Dalis produktų parduodami jau paruošti naudojimui, o koncentratą būtina skiesti distiliuotu vandeniu nurodytu santykiu. Koncentrato pylimas tiesiai į sistemą ne visada suteikia geresnę apsaugą – per stiprus mišinys gali bloginti šilumos perdavimą.
Po papildymo kelias dienas stebėkite lygį. Jei jis vėl krenta, ieškokite nuotėkio. Apžiūrėkite žarnas, radiatoriaus aplinką, vandens siurblio vietą ir automobilio apačią. Saldokas kvapas salone, rasojantys langai ar drėgnas kilimėlis prie keleivio kojų taip pat gali rodyti šildymo radiatoriaus problemą.
Aušinimo sistemos gedimas senesniame automobilyje retai būna vienintelis. Jei kartu yra variklio perkaitimo požymių, korozijos, techninės apžiūros problemų, kėbulo pažeidimų ar kitų brangių remontų, verta objektyviai įvertinti, kiek dar investuoti.
Nebūtina pirkti atsarginių dalių ir pradėti remontą vien tam, kad automobilį būtų lengviau parduoti. Sugedusį, nevažiuojantį ar aušinimo sistemos problemų turintį automobilį galima parduoti tokios būklės. „AutoDylas“ superka įvairios būklės automobilius visoje Lietuvoje, todėl nereikia ieškoti pirkėjo, kuris sutiks prisiimti remonto riziką.
Jei kyla abejonių dėl skysčio suderinamumo, nepasikliaukite jo spalva. Patikrinkite specifikaciją, o jos nežinodami rinkitės sistemos plovimą ir tinkamą naują skystį. Tai paprastesnis sprendimas nei vėliau aiškintis, kodėl variklis pradėjo kaisti.
