Įmonės automobilis dažnai parduodamas ne todėl, kad tapo visiškai netinkamas, o todėl, kad jo išlaikymas nebėra racionalus. Baigėsi lizingas, automobilis per senas darbuotojų kelionėms, pradėjo dažnai gesti arba tiesiog stovi kieme be darbo. Klausimas, kaip parduoti įmonės automobilį, tuomet tampa ne vien kainos klausimu – reikia tvarkingai sutvarkyti dokumentus, apskaitą ir perdavimą pirkėjui.
Parduoti galima per skelbimus, atiduoti į prekybą arba pasirinkti tiesioginį supirkimą. Tinkamiausias būdas priklauso nuo automobilio būklės, įmonės laiko ir to, ar svarbiau išspausti didžiausią įmanomą kainą, ar greitai užbaigti sandorį be papildomų rūpesčių.
Pirmiausia verta aiškiai įvertinti, kas įmonei priklauso kartu su automobiliu. Surinkite registracijos liudijimą, techninės apžiūros dokumentus, aptarnavimo istoriją, sąskaitas už atliktus remonto darbus, turimus raktelius ir, jei yra, sezoninių padangų komplektą. Tvarkinga informacija padeda greičiau gauti realų pasiūlymą ir išvengti klausimų jau susitikus su pirkėju.
Taip pat patikrinkite, ar transporto priemonei nėra taikomi apribojimai. Jei automobilis buvo pirktas lizingu, įkeistas ar jo išpirkimas dar nebaigtas, prieš pardavimą būtina suderinti veiksmus su finansuotoju. Vien pažado pirkėjui nepakanka – nuosavybės ir registracijos reikalai turi būti aiškūs iki sandorio.
Praktiška nusistatyti ir minimalią priimtiną kainą. Ji neturi būti skelbimuose matomų optimistinių kainų kopija. Panašūs automobiliai gali būti pardavinėjami ilgai, o jų prašoma suma dar nereiškia realios sandorio vertės. Įvertinkite ridą, komplektaciją, defektus, techninės apžiūros galiojimą, kėbulo būklę ir tai, kiek kainuotų būtini remontai.
Įmonės automobiliai neretai turi didesnę ridą, nes buvo naudojami darbui. Tai savaime nereiškia, kad jų vertė maža. Pirkėjui daug svarbiau, ar rida pagrįsta, ar automobilis prižiūrėtas ir kokios išlaidos jo laukia artimiausiu metu.
Pavyzdžiui, penkerių metų automobilis su aiškia aptarnavimo istorija ir tvarkinga važiuokle gali būti patrauklesnis už mažiau važinėtą, bet neprižiūrėtą variantą. Kita vertus, įlenkimai, korozija, variklio gedimas ar neveikianti pavarų dėžė kainą mažins. Slėpti tokius trūkumus neverta – apžiūros metu jie vis tiek paaiškėja, o sandoris tik užsitęsia.
Jeigu transporto priemonė nevažiuoja, yra po eismo įvykio, be techninės apžiūros ar su rimtu gedimu, nebūtina prieš pardavimą investuoti į brangų remontą. Kartais remonto sąmata viršija sumą, kurią vėliau pavyktų atgauti parduodant. Tokiu atveju racionaliau gauti pasiūlymą pagal esamą būklę ir palyginti jį su remonto kaštais.
Pardavimas per skelbimų portalus gali tikti tvarkingam, paklausiam ir nebrangiai eksploatuojamam automobiliui. Šis būdas leidžia pasiekti daugiau privačių pirkėjų ir kartais gauti aukštesnę kainą. Tačiau įmonė turi skirti laiko kokybiškoms nuotraukoms, skelbimo parengimui, skambučiams, bandomiesiems važiavimams ir deryboms.
Svarbu rašyti konkrečiai. Nurodykite pagaminimo metus, variklį, pavarų dėžę, ridą, techninės apžiūros terminą, žinomus defektus ir atliktus darbus. Pirkėjai greitai pastebi miglotą informaciją, todėl sakinys „automobilis idealus“ nepadės, jei nuotraukose matosi apibraižymai ar dega įspėjamoji lemputė.
Šis kelias turi ir kitą pusę. Dalies apžiūrų metu pirkėjai nepasirodo, kiti siūlo gerokai mažiau nei telefonu žadėjo, o automobilis tuo metu lieka įmonės atsakomybėje. Jei transporto priemonė reikalinga iki naujo automobilio įsigijimo, būtina suderinti pardavimo datą, kad neliktumėte be darbo priemonės.
Kai automobilį reikia parduoti per trumpą laiką arba jis turi trūkumų, tiesioginis supirkimas dažnai yra paprastesnis sprendimas. Nereikia kelias savaites laukti skambučių, organizuoti susitikimų ar vežti nevažiuojančio automobilio į servisą vien tam, kad jis atrodytų patraukliau skelbime.
Pateikiant užklausą verta nurodyti markę, modelį, metus, variklį, ridą, miestą ir tikrą būklę. Kuo informacija tikslesnė, tuo pasiūlymas bus arčiau galutinės kainos. Nuotraukos taip pat padeda greičiau įvertinti kėbulą, saloną ir akivaizdžius pažeidimus.
„AutoDylas“ gali atvykti pas klientą visoje Lietuvoje, įvertinti transporto priemonę vietoje, sutvarkyti pardavimo dokumentus ir atsiskaityti iš karto. Tai ypač patogu smulkiajam verslui, kai vadovas ar darbuotojas negali skirti kelių darbo dienų automobilio pardavimui. Nevažiuojanti transporto priemonė taip pat gali būti paimta be papildomo galvosūkio dėl transportavimo.
Tiesioginio pardavimo kaina gali būti mažesnė nei teoriškai pasiekiama idealiu atveju parduodant pačiam. Užtat įmonė iš karto žino rezultatą ir išvengia skelbimo išlaidų, papildomų remonto investicijų bei ilgo laukimo. Tai ne visada geriausias pasirinkimas kolekciniam ar ypač paklausiam automobiliui, tačiau dažnai jis praktiškiausias kasdieniam darbo automobiliui.
Automobilio pardavimas turi būti įformintas taip, kad vėliau nekiltų klausimų nei pirkėjui, nei buhalterijai. Praktikoje svarbiausia turėti aiškų pardavimo dokumentą, kuriame nurodomi pardavėjo ir pirkėjo duomenys, automobilio identifikavimo numeris, kaina, perdavimo data bei kitos sandorio sąlygos. Dokumentą įmonės vardu turi pasirašyti įgaliotas asmuo.
Prieš perduodant automobilį būtina pasirūpinti nuosavybės pasikeitimo deklaravimu pagal galiojančią transporto priemonių registravimo tvarką. Neatidėkite šio žingsnio kitai dienai. Kol duomenys nepatikslinti, gali kilti nepatogumų dėl baudų, parkavimo mokesčių ar kitų su automobiliu susijusių pranešimų.
Apskaitoje pardavimą reikia registruoti pagal automobilio likutinę vertę ir pardavimo kainą. Jei įmonė yra PVM mokėtoja, reikia įvertinti, ar konkrečiam pardavimui taikomas PVM ir kaip tai turi atsispindėti sąskaitoje. Čia nėra vieno atsakymo visiems atvejams, nes reikšmės turi automobilio įsigijimo aplinkybės ir įmonės veikla. Jei kyla abejonių, prieš pasirašant dokumentus verta pasitikslinti su buhalteriu.
Automobilio ir raktelių neperduokite remdamiesi vien pažadu, kad pinigai bus pervesti vėliau. Saugiausia, kai atsiskaitymo būdas, suma ir perdavimo momentas yra aiškiai sutarti. Bankinio pavedimo atveju patikrinkite, ar lėšos tikrai pasiekė įmonės sąskaitą, o ne pasikliaukite ekrano nuotrauka ar žinute telefone.
Perdavimo metu verta užfiksuoti automobilio ridą, perduodamų raktelių skaičių, dokumentus ir komplektaciją. Jei kartu atiduodate padangas, stogo skersinius ar kitą papildomą įrangą, nurodykite tai perdavimo dokumente. Toks paprastas tikslumas apsaugo abi puses nuo vėlesnių nesusipratimų.
Dar vienas svarbus žingsnis – iš automobilio pašalinkite įmonės duomenis. Išvalykite navigacijoje išsaugotus adresus, atjunkite programėles, ištrinkite skambučių istoriją, išimkite kuro korteles, vartų pultelius ir dokumentus iš daiktadėžės. Jei automobilis turėjo GPS sekimo ar flotilės valdymo įrangą, pasirūpinkite jos atjungimu pagal sutartį su paslaugos tiekėju.
Jeigu automobilis stovi ir kas mėnesį kainuoja draudimą, remontą, aikštelę ar darbuotojų laiką, laukimas ne visada didina jo vertę. Ypač senesniems, nevažiuojantiems ar po avarijos automobiliams delsimas dažnai reiškia tik papildomas išlaidas ir mažesnę paklausą.
Geriausias sprendimas yra tas, kuris atitinka įmonės situaciją: tvarkingą ir paklausų automobilį galima pardavinėti savarankiškai, o sugedusį ar nereikalingą – greitai perleisti patikimam pirkėjui. Svarbiausia nelaukti, kol kieme stovintis automobilis taps dar viena neišspręsta įmonės užduotimi.
